Ar svarbu, kas moka mokesčius nuo algos

Nuo 2019 m. Lietuvoje įsigalioja nauja atlyginimų skaičiavimo tvarka, kai „Sodros“ įmokos bus konsoliduotos darbuotojo pusėje, o bendra mokestinė našta, lyginant su kitomis šalimis kiek pamažės.

money-1005464_1920

Daugelį dešimtmečių tarp ekonomistų vyravo nuomonė, kad nėra skirtumo, kas moka įmokas. Esą darbdaviams svarbi tik darbo vietos kaina (apimanti ikimokestinį darbo užmokestį ir nuo jo mokami darbdavio mokesčiai). Kartu manyta, kad darbuotojui svarbus tik jo atlyginimas į rankas. Todėl laikyta, kad nė vienai pusei neturėtų rūpėti ikimokestinio atlyginimo dydis, kaip ir tai, kas nuo jo moka mokesčius.

Tačiau siekiant išaiškinti, kaip žmonės reaguoja į darbo santykių apmokestinimą, atliktas tyrimas atskleidė, kad vis dėlto yra svarbu, kas tuos mokesčius moka. Kur po reformos atsidūrė Lietuva pagal mokestinę naštą bei kas ir kiek Europoje mokesčių sumoka mažiau skaitykite čia.

Pateikė tris išvadas

Du Amsterdamo universiteto mokslininkai – dr. Arthuras Schramas ir dr. Matthiasas Weberis (pastarasis šiuo metu dirba Lietuvos banko ir Vilniaus universiteto Tyrimų centre) – išnagrinėjo, kas yra geriau – „darbuotojo“ ar „darbdavio“ įmokos „Sodrai“, – ir pateikia tris išvadas.

Jeigu pagrindinis reformos tikslas yra pasiekti didesnį darbuotojų pasitenkinimą, tuomet socialinio draudimo įmokas turėtų mokėti darbdaviai. Darbuotojai jaučiasi mažiau laimingi, jei jiems, o ne darbdaviui, reikia mokėti įmoką. Tiesa, tai mokslininkai mato tais atvejais, kai mokesčiai naudojami neveiksmingai. Kai biudžeto išlaidos paskirstomos veiksmingai per visas socialines grupes, darbuotojų pasitenkinimui toks veiksmas įtakos neturi.

Jeigu siekiama paskatinti darbuotojų pasiūlą, tuomet socialinio draudimo įmokas jau turėtų mokėti darbuotojai, įsitikinę tyrėjai. Psichologinės elgsenos eksperimentas parodė, kad žmonės labiau linkę dirbti, jei išauga ikimokestinis atlyginimas, net jeigu pajamos į rankas lieka tokios pačios.

Be to, tyrėjai išsiaiškino, kad mokestinę naštą stumdant nuo darbuotojo prie darbdavio ir atvirkščiai galima pasiekti ir pageidaujamą viešųjų finansų apimtį.

Politikai, siekiantys padidinti biudžeto išlaidas, gali tai pasiekti mokestinę naštą perkeldami darbdaviui. O siekiantieji kompaktiškesnio viešojo sektoriaus turėtų apmokestinti darbuotojus. Lietuvoje pasirinktas antrasis variantas.

 

Šaltinis: www.vz.lt

Comments ( 0 )

    Leave A Comment

    Your email address will not be published. Required fields are marked *